Didžiausias apsipirkimo metas Lietuvoje – ne išpardavimas. Tai pensijų reforma.

2025 m. birželį Lietuvos Vyriausybė priėmė pensijų reformą, suteikiančią dalyviams daugiau galimybių valdyti savo santaupas. Nuo 2026 m. sausio lietuviai pirmą kartą galės išsiimti antrosios pakopos pensijų santaupas. Remiantis Inrento duomenimis, sistemoje dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių, o bendra lėšų suma viršija 9 mlrd. €. Lietuvos banko skaičiavimais, jei iš sistemos pasitrauktų 40–60 % taupančiųjų, gali būti išimta iki 3,4 mlrd. €.

Reikšminga šių pinigų dalis nukeliaus į internetines parduotuves. Štai ką jums reikia žinoti ir ko imtis.

Kaip tai vyko Estijoje

Estija panašią reformą įgyvendino 2021 m. Kai buvo pradėtos mokėti išmokos, Montonio duomenys iš daugiau nei tūkstančio Estijos internetinių parduotuvių atskleidė aiškią tendenciją. Palyginti su ankstesne savaite, el. prekybos apyvarta per vieną savaitę šoktelėjo 50 %. Transakcijų skaičius augo 20 %, o vidutinė krepšelio vertė pakilo apie 25 % – tai reiškia, kad žmonės ne tik pirko dažniau, bet ir išleido daugiau vieno pirkimo metu.

Kai kuriose kategorijose užfiksuoti drastiški savaitiniai šuoliai: drabužių ir sveikatos prekių pardavimai augo 130 %, grožio prekių – 120 %, o vaikiškų prekių – 80 %. Žmonės gavo neplanuotų pinigų, todėl juos išleido, o didelę dalį jų – internetu.

Kas vyksta Lietuvoje

Lietuva ruošiasi labai panašiam įvykiui.Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. lietuviai galės pateikti prašymus išsiimti dalį arba visą sumą iš antrosios pakopos fondų. Skirtingai nei Estijoje, čia nebus vieno masinio išmokėjimo momento, tačiau tai nereiškia, kad pinigai plūs lėtai. Prašymai bus renkami kas ketvirtį, o išmokos pasieks gyventojus per pirmąsias dvi kito ketvirčio savaites. Tad vietoj vieno didelio šuolio, 2026 ir 2027 m. tikimės reguliarių ketvirtinių „bangų“.

Visi, pateikę prašymus pirmąjį ketvirtį (nuo sausio iki kovo), pinigus savo sąskaitose išvys per pirmąsias dvi balandžio savaites.

Spinter tyrimų apklausa, atlikta InRento užsakymu, parodė, kad 45 % taupančiųjų planuoja lėšas išsiimti, o dar 35 % kol kas nėra apsisprendę. Tai potencialiai šimtai tūkstančių žmonių su papildomais grynaisiais pinigais, kurie ateinančius dvejus metus plūs reguliariomis bangomis.

Ir tai naudinga ne tik Lietuvos prekybininkams. Baltijos šalys tampa vis labiau susijungusia el. prekybos rinka – Mordor Intelligence duomenimis, 2024 m. tarpvalstybiniai siuntų srautai iš Lietuvos į Latviją ir Estiją jau viršijo 600 000 siuntų. Estijos ir Latvijos prekybininkai taip pat turi puikias galimybes atsiriekti dalį šios bangos.

Ką turėtumėte daryti dabar

Kai žmonės nusiteikę pirkti, bet koks nepatogumas stabdo pardavimus. Lėtas apmokėjimas, nepažįstamas mokėjimo būdas ar nepatogi mobilioji versija gali kainuoti pardavimą, kuris praktiškai jau buvo įvykęs.

Estijos pavyzdys parodė, kad pajudėjus pensijų pinigams, vidutinė užsakymo vertė kyla – vadinasi, klientai perka didesnius, labiau apgalvotus pirkinius. Kai krepšeliai didesni, prarastas pardavimas kainuoja brangiau.

Jei jau pasirūpinote bankiniais pavedimais ir mokėjimo kortelėmis, dabar pats laikas pagalvoti apie Pirk dabar, mokėk vėliau (Pay Later) paslaugą. Didesni krepšeliai keičia pirkėjo psichologiją: klientas, žiūrintis į 300 € užsakymą, dažniau jį užbaigs, jei galės sumą išskaidyti į tris dalis. Tai ne dvejonės ženklas, o tiesiog patogesnis didesnių sumų valdymo būdas.

Įvertinkite savo atsiskaitymo procesą šiandien. Ar siūlote mokėjimo būdus, kuriais jūsų klientai pasitiki ir kurių tikisi? Ar viskas veikia sklandžiai mobiliajame telefone? Ar nėra nereikalingų žingsnių tarp „įdėti į krepšelį“ ir „užsakymas patvirtintas“?

Jei atsakymas į bet kurį iš šių klausimų kelia abejonių, dabar yra tinkamas laikas tai sutvarkyti – dar prieš prasidedant išlaidų bumui. Užsiregistruokite ir pasiūlykite savo klientams sklandų atsiskaitymą, paruoštą tam momentui, kai sąskaitas pasieks pinigai, arba pasikalbėkite su mumis ir sužinokite daugiau, kaip sukurti pardavimus skatinantį atsiskaitymo procesą.